JP Renlis trąšų naudojimas

JP  Renlis trąšų paruošimo ir naudojimo būdai

Granuliuotų JP Renlis trąšų naudojimo būdai:

  • įterpimui lokaliai su augalų sėklomis ar sodinamaja medžiaga;
  • tręšimui prieš sėjimą ar sodinimą diskinėmis išcentrinėmis barstomosiosmis, po to įterpiant į dirvą;
  • tręšimui augalų vegetacijos padžioje, neįterpiant į dirvą.
  • tręšimui vėlesniai augalų vegetacijos tarpsniai auginant daržoves, šiltnamiuose.
  • vazoninių gėlių tręšimui jas išbarstant pakrikai;
  • sodininkystėje ir uogininkystėje išbarstant pakrikai po vaismedžiais ir uogakrūmiais;
  • braškių ir aviečių tręšimui prieš braškyno ir avietyno įrengimą, papildomai vėlai rudenį ar anksti pavasarį vegetacijos pradžioje.

Tręšimo norma laistant: litrą granuliuotų trąšų skiesti 10-12 litrų vandens ir palaikyti ne mažiau kaip 6 valandas iki laistant. Gaunasi trąšų koncentratas. Tręšiant augalus sodinimo metu augalus laistyti skystu koncentratu. Tręšiant augalų vegetacijos metu, koncentratą skiesti 1 litrą su 10-20 litrų vandens ir palaikyti ne mažiau kaip 6 valandas.

Sodinant daigus į duobutę, pilti 0,2-0,5 litro trąšų koncentrato vienam augalui priklausomai nuo augalo dydžio. Birias sėklas palaistyti trąšų koncentratu. Atskiedus, sunaudoti per 48 valandas.

Tręšimo normos barstant: • daržovėms: 200-250 g/ m2

• uogoms: 250-300 g/ m2

• uogakrūmiams: 400-500 g/ 1 vnt.

• vaismedžiams: 500-600 g/ 1 vnt.

• dekoratyviniams augalams: 100-200 g/ 1vnt.

• žolynams ir vejoms: 100-150 g/ m2

• balkono ir vazoninėms gėlėms - 150 g/ m2

 

Skystų JP Renlis trąšų naudojimas ir normos:

Vidutinė skiedimo norma: 1:200, naudoti 1ha/2-3l koncentrato

  • Purškimui per lapus – norma – 2-3 l/ha/250 l vandens, 2-3 kartai vegetacijos metu;
  • Sėklos apvėlimui – 1 t/0,5-1 l koncentrato/10 l vandens;
  • Rekomenduojama prieš sėją ar sodinimą pylimui į dirvą 5-8 l/ha;
  • Daigų ir augalų sodinukų šaknų apdorojimui tirpalą gaminti skiedžiant 1:300;

 

Naudojimo ir laikymo rekomendacijos:

Purkšti nevėjuotą ir nesaulėtą dieną, geriausiai ryte arba vakare. Galima purkšti esant rasai ar po lietaus.

Rekomenduojama laikyti 4-30 °C temperatūroje, vengti tiesioginių saulės spindulių. Galiojimas – 24 mėn.

 

KULTŪRA

Skiedimo norma

REKOMENDUOJAMOS TRĘŠIMO “PER LAPUS” FAZĖS

Žieminiai kviečiai

1:120

1 purškimas-3-4 lapeliai,  2-krūmijimosi tarpsnis, 3- bamblėjimo tarpsnis, 4-plaukėjimo tarpsnis

Žieminiai rapsai

1:120

1 purškimas-3-6 lapeliai, 2-butonizacijos tarpsnis, 3- ankštarų susidarymo tarpsnis

Kviečiai, avižos, miežiai

1:120

1 purškimas -3--4 lapeliai, 2 - krūmijimosi tarpsnis, 3-bamblėjimo tarpsnis, 4-plaukėjimo tarpsnis

Saulėgrąžos

1:150

1 purškimas - 2-4 lapeliai, 2 - žydėjimo pradžia

Kukurūzai

1:130

1 purškimas -3-6 lapeliai, 2 - plaukėjimo pradžia

Grikiai

1:180

1 purškimas -apatinių žiedelių tarpsnis, 2 - masinis žydėjimas

Ankštinės kultūros (soja, pupos, žirniai)

1:100

1 purškimas -2 lapeliai, 2-žydėjimo pradžia

Cukriniai runkeliai

1:100

1 purškimas -4-6 lapeliai, 2 - po 10-15 dienų

šakniavaisiai (morkos, ridikai, ropės)

1:120

1 purškimas -3-4 lapeliai, 2 -po 15 dienų

Žiediniai kopūstai, brokoliai, špinatai

1:200

1 purškimas -3-4 lapeliai, 2 – 9-12 lapelių

Salotos

1:150

1 purškimas - 4 lapeliai, 2 – 9-12 lapelių

Pomidorai, paprikos, baklažanai

1:200

1 purškimas -3-5 dienos po daigų sodinimo, 2 -žydėjimo pradžia

kopūstai

1:200

1 purškimas -10-15dienų po daigų sodinimo, 2 -galvos formavimosi pradžia

Prieskoninės daržovės

1:200

1 purškimas -10-15dienų po sėjos, 2-3 -vegetacijois metu kas 10-15 d.

Bulvės

1:200

1 purškimas - susiformavus lapijai, 2 - žydėjimo pradžia

svogūnai, česnakai

1:100

1 purškimas -susiformavus lapijai, 2 -po 12-15 dienų

arbūzai, agurkai, cukinijos

1:100

1 purškimas -4-6 lapai, arba 3-5 dienos po daigų susodinimo 2 -žydėjimo pradžia

vynuogės

1:200

1 purškimas -žydėjimo tarpsnis, 2-po 10-12 dienų

 

 

​​​​​​​​​​​​​​Skystų​​ trąšų​​ JP ​​RENLIS​​ cheminė​​ sudėtis:

Tyrimų parametras

Natūralioje medžiagoje, %, mg/l

pH

8.6

SAUSA MEDŽIAGA%

5.6

TANKIS g/l

1025

Organinė medžiaga %

54

Huminių rūgščių kiekis%

2.53

Fulvo rūgščių kiekis%

0.77

Bendras azotas (N) %

0,21

Bendras fosforas (P) %

0,11

Bendras kalis (K) %

0,4

Na, Ca, Mg, S, B, Mo, Fe, Mn, Co, Cu, Zn %

<0,1